Vieną savaitgalį, mano draugai pasikvietė mane su J pas juos pasisvečiuoti. Ši mano draugė su savo vyru ir vaikeliu man buvo tobulos šeimos pavyzdys (draugė I, jos vyras M). Nepamenu net kiek laiko jie išbuvo kartu, bet žinau, kad labai ilgai. Po to susituokė ir susilaukė vaikučio. I man visada buvo kaip sesė, visada patardavo, paguosdavo, kai reikėjo tai ir į protą atvesdavo. Mylėjau ją nežmoniškai. M visada man buvo kaip vyresnysis brolis. Patardavo vyriškais klausimais, padėdavo atsikratyti nepageidaujamų pažinčių. Jie abu mano širdyje užėmė ypatingą vietą.
Tą savaitgalį su jais ir dar pora kitų draugų praleidome nuostabiai. Jie mums parodė kiek džiaugsmo gali suteikti gyvenimas šeimoje ir vaikučio auginimas.
Grįžę namo su J prašnekėjome apie tai visą naktį, kol galiausiai nusprendėme: Norime vaikelio. Praėjus daugiau nei mėnesiui, mūsų svajonė tapo labai realia. Aš turėjau vaikelį po savo širdimi.
Mes buvome neapsakomai laimingi žinodami, kad tuoj būsime tėveliai. Vakarais ilgai kalbėdavomės, kurdavome nuostabius ateities planus, su nekantrumu laukėme tos dienos kai išvysime vaikelį.
Vieną vakarą labai užsimaniau kažko saldaus, todėl su J kartu išsikepėme pyragą. Gaminimas su juo man visada suteikdavo labai daug laimės. Padengiau gražiai stalą, uždegiau žvakių. Tikėjomės praleisti puikų vakarą. Prisismaližiavę sugalvojome pažiūrėti filmą. Apsikloję dekiu, romantiškai susiglaudę žiūrėjome filmą.
Pasigirdo skambutis. Kažkas paskambino J. Jis atsistojo, atsiliepė, bet stovėjo šalia manęs. J kalbėjo mažai, skambutis akivaizdžiai jį sunervino. J ištarė: "Tai turi baigtis, pamatysi, aš pasieksiu savo!"- ir padėjo ragelį. Aš paklausiau kas vyksta, o jis tik pasakė, kad jokiu būdu nesijaudinčiau ir kažkur išvažiavo. Mintys nedavė man ramybės: kas skambino, ko norėjo, kur išvažiavo J, kas dabar bus . . . Širdis drebėjo, nerimas mane sukaustė. Minutės slinko taip lėtai, lyg amžinybė. Bandžiau dar skambinti J. Jis neatsiliepė, po to operatorė pasakė, kad jo telefonas išjungtas. Bijojau blogiausio. Visą naktį prasėdėjau ant sofos ir laukiau jo. Paryčiais sulaukiau skambučio. Pamačius, kad skambina J mama man lyg kas suspaudė širdį.
-J . . . J pateko į baisią avariją. Jam labai blogai. Koma. Paskubėk . . .
Negalėjau tuo patikėti, nenorėjau tuo tikėti . . . Tik ne jam. Tai negalėjo nutikti būtent jam. Tik ne tai . . . Bandžiau atsikelti, bet parkritau ant kelių ir ašaros pradėjo tekėti upeliu . . .
Amžinai Jūsų, O
