New life

J jau žinojo viską apie mane, bet ištaikęs progą bandydavo klausti įvairių smulkmenų iš mano gyvenimo, dėl ko ir kaip ten patekau. Neturėjau ko nuo jo slėpti. Jam viską sužinojus mūsų santykiai nepasikeitė, o gal netgi sustiprėjo. Vis daugiau ir daugiau laiko praleisdavome kartu. Tikrai labai stipriai jį įsimylėjau. Jaučiau, tai tas mano vienintelis. J taip pat, veiksmais ir žodžiais parodė, kad mane beprotiškai myli. Buvome laimingi kartu. Vienintelė problema tarp mūsų buvo A, tikrai jo bijojau, ne dėl savęs, bet dėl J.

Vieną vakarą nelabai turėjau ką veikti, tai pasisiūliau pasaugoti sesės vaikelį, mano sūnėną. Ji labai apsidžiaugė ir išvažiavo pasilinksminti su savo vyru. Man visada patiko padėti sesei prižiūrėti jos vaikutį. Planavau visą vakarą prabūti dviese su juo, bet man paskambino J ir pasisiūlė prižiūrėti berniuką kartu. Praleidome nuostabų vakarą trise. J labai mylėjo vaikus, pražaidėm su mano sūnėnu visą vakarą, kol jis pats labai nuvargęs pasiprašė į lovytę. Norėjau jį paguldyti, bet J pasakė, kad tai vyrų reikalas ir viskuo pasirūpino jis. Kai sūnėnas užmigo mes pažiūrėjome kažkokį romantinį filmą ir patys nuėjome miegoti. Prieš užmigdama dar pagalvojau,... J būtų nuostabus tėvas...

Aš jau buvau supažindinus J su savo mama ir sese, netgi su tėčiu. Vieną dieną man paskambino tėtis ir pakvietė mane su J atvykti pas jį savaitgalį. Tėtis buvo paruošęs pietus, jis buvo puikus kulinaras. Pašnekėjome apie viską: gyvenimą, praeitį ir ateities planus. Po to jis panoro pašnekėti su J akis į akį. Nujaučiau, kad kažkas yra negerai. Galiausiai jis pranešė baisią žinią. Jam liko gyventi daugiausiai pora mėnesių, jis sunkiai sirgo. Leukemija. Aš negalėjau tuo patikėti. Pradėjau verkti, apkabinau tėtį ir nenorėjau jo paleisti... Tik ne tai, negali būti, tai tik blogas sapnas... Bet tai buvo tikrovė, baisi tikrovė su kuria mano tėtis jau buvo susitaikęs. Liga jau buvo per toli pažengusi, niekas nebegalėjo jam padėti. Jo vienintelis noras buvo susitaikyti su mano mama ir seserimi. Ir aš jam padėjau. Po poros mėnesių jis mirė... Aš vis dar negalėjau su tuo susitaikyti. Praktiškai, jis turėjo tik mane... Man paliko savo namą, bet dar ilgai negalėjau jame būti, buvo tiesiog per daug skaudu...

Po daugiau nei pusės metų, tame name pradėjau daryti remontą ir galiausiai persikėliau gyventi ten su J. Tai buvo mūsų naujo gyvenimo pradžia. Daug toliau nuo senosios mano gyvenamos vietos, truputį toliau miesto, toliau blogų prisiminimų. Nebematydavau savo ex, rečiau reikėdavo susitikti su A ir kitais. Bet A manęs nepaleido, nors ir norėjau viską mesti ir pradėti gyvenimą iš naujo. Aš tiesiog per daug žinojau. Bent jau toks buvo jo argumentas, bet iš tikro jis nenorėjo paleisti manęs, nes kažkuo jam patikau. Ir jis labai pyko, kad elgiausi kaip noriu aš nieko jam nepranešus. Visi turėjo jam paklusti, jis visus valdė. O aš jam pasipriešinau ir dėl to man buvo baisu, kad jis nesiimtų ko nors prieš mus. J mane visiškai suprato dėl to ir palaikė. Neleidau jam į visa tai kištis, nors jis ir norėjo, tai buvo mano problemos kurias sprendžiau pati. Tai vienintelis dalykas dėl kurio nesutarėme.

Nuoširdžiai Jūsų, O.